Knygadvario objektas "BsTB 13 135-125 Pasaka AT 400*+159*+302 [Žalnierius ir gyvūnai]" >> "[Žalnierius ir gyvūnai]"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=7341&OId=4811

PAVADINIMAS: [Žalnierius ir gyvūnai]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Žal­nie­rius iš­si­tar­na­vęs ėjo per gi­rią na­mon, ir už­ėjo jis kal­ne­lį. Ant kal­ne­lio – krū­va žvė­rių vi­du­ryj ver­šiu­ką ap­sto­ju­si ir ga­no. Pra­ėjo to­ly[n], klau­so – at­si­ve­ja le­vas:
– Žmo­gau, su­grįžk, mes tau ką pa­sa­ky­sim.
Ir nu­si­ve­dė.
– Pa­pjauk, – sa­ko, – tu mums ši­tą ver­šiu­ką.
At­ėjęs pa­pjo­vė, ir vėl ji­sai ai­na. Klau­so – at­si­ve­ja meš­ka:
– Grįžk, tu mums iš­daly­si, ba mes pjau­si­mės daly­da­mie­si.
At­ėjęs iš­da­li­no: vi­siem da­vė po mė­sos šmo­tą, meš­kai lie­pė krau­jus, var­nui – vi­du­rius, o skruz­du­kei – gal­vą. Vi­si sa­ko:
– Ką mes tau už­mo­kė­sim? – Vi­si iš­si­pe­šę šers­ties pa­da­vė: – Tai kai tu no­rė­si kat­ra žvė­ria pa­si­verst, tai už­si­dė­si už an­čio ir pa­si­ver­si.
O skruzdu­kė sa­ko:
– Aš gry­na, ne­tu­riu plau­kų, tai kai no­rė­si pa­si­verst, tai sa­kyk: „No­riu skruzde būt“, – tai bū­si.
Tu­rė­da­mas to­kias do­va­nas ir ga­lė­da­mas pa­si­verst in įvai­rias žvė­ris, ši­tas žal­nie­rius su­ieš­kot ir at­rast ga­lė­jo sa­vo pra­žu­vu­sią pa­čią stik­li­nia­me kal­ne ant ma­rių, kur ji su sa­vo in šu­nį pa­vers­tu tė­vu už­keik­ta bu­vo. No tė­vo su­ži­no­jęs, ko­kiu būdu juos ga­li­ma iš­gel­bė­tie, ji­sai pie­tų kraš­tan, kur bu­vo to­kia sa­la, ­kups­tais ap­au­gus, ant tos sa­los nu­lė­kęs, meš­ka pa­si­ver­tęs, ėmė raut tais nen­dres. Iš­ro­vęs nen­dres, pa­si­ver­tė in le­vą ir ėmė kups­tus var­tyt. Iš­ver­tė be­veik vi­sus – ra­do po vie­nu kups­tu ge­le­ži­nę skry­nią. Ėmė dras­kyt na­gais ant­vo­žą ir ten su­ra­do ož­ką, ku­ri, in an­tį ir kiau­ši­nį pa­si­vers­da­ma ir per­se­kio­ja­ma, pa­vir­to pa­ga­liaus in rak­tą, in­puo­lė ma­rėn, iš kur jį jam pa­si­se­kė su di­de­lio vė­žio pa­gel­ba išimt, tą stik­li­nį kal­ną ati­da­ryt ir sa­vo tą pa­čią ir jos tė­vą iš­va­duo­tie.

FIKSUOTOJAS: Juozas Grabauskas

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Daukšiai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
P.135-136. Nr. 125. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

SAUGOMA:
LMD (Lietuvių mokslo draugijos fondai Lietuvių tautosakos rankraštyne Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) | I 127, Nr. 3

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal