NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=7339&OId=4809 PAVADINIMAS: [Ūkininkas ir liūtas] DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Ūkininkas vienąsyk kirto malkas girioje. Netikėtai išeina liūtas iš girios ir klausia:
– Pasakyk, žmogau, in ką aš panašus?
Ūkininkas sako:
– In šunį.
Sako liūtas:
– Imk kirvį ir kirsk man in kaktą.
Ūkininkas teip ir padarė. Tada liūtas pasakė:
– Po trijų metų ateik in šitą pat vietą.
Ūkininkas sugrįžo namon ir užmiršo apė liūtą. Bet po trijų metų vėl atsitiko ateit ton pat vieton girioje. VėI išeina liūtas ir liepia ūkininkui pačiupinėt kaktą.
– Matai, – sako jis, – ant kaktos nėr nė kokio ženklo no tavo kirčio, ale kad tu mane vadinai šunim – aš neužmiršau ir už tai tave suėsu.
Ūkininkas sako liūtui:
– Tai ne aš tave vadinau šunimi, bet apynys.
– Parodyk man, – sako liūtas, – kas tai per apynys.
Ūkininkas nuėjo namon, paėmė degtinės viedrą, su medumi maišytos, atnešė girion ir davė liūtui gert. Liūtas atsigėrė – pasigėrė ir užmigo. Tada ūkininkas paėmęs žirkles ir nukirpo jam plaukus iš užpakalio, palikdamas tik karčius ir ant uodegos galo.
Liūtas pabudo ir, pamatęs save, paklausė:
– Kas man teip padarė?
Ūkininkas pasakė:
– Apynys.
Ir parodė, kur jis auga. Tada liūtas lopomis ėmė raut apynį iš šaknų. O paskui išbėgo iš Lietuvos, ir no to laiko pas mus liūtai nesilaiko.
FIKSUOTOJAS: Vsevolodas Mileris FIKSAVIMO METAI: 1878 FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Užrašyta Suvalkų gubernijoje SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas P.134. Nr. 123. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.) SKELBTA LEIDINYJE: V. T. Miller. Древности. Труды Московскаго археолог. общества. Москва, 1878, т. VII, стр. 10 ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |