NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=7149&OId=4652
PAVADINIMAS: [Apie medžiotoją ir užkeiktą dvarą]
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie medžiotoją ir užkeiktą dvarą]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Pasibaigus karei, pareina tas medžiotojas namon ir dasižino, kad jo pati, iš kur buvus, ten vėl ir išlėkus. Padejavęs eina jis jos ieškotų. Eina per balas, pelkes ir miškus. Išeina ant didelio trako, žiūri – viduryje trako guli dvasna, o aplink ją – kad prisirinkę ir žvėrių, ir paukščių ir visokių vabalų daugybė neišpasakyta! Jam paklausus, ko jie ten susirinkę, atsakę – radę dvasną ir niekaip negalį pasidalyti. Medžiotojas, pajėmęs kardą, atkirto pečius levui:
– Tu, – sako, – už visus tvirčiausias, tai tau pečiai. Tu, ereliau, toliausiai matai – tau akys. Tu, varnai, geriausiai girdi – tau ausys. O tu, skruzde, darbščiausia esi, tai tau atiduodu galvą – ir maistą, ir gyvenimą turėsi iš jos.
Visi žvėrys buvo užganėdinti, ir kožnas užsimokėjo, kaip kas išgalėjo: žvėrys išpešiojo po plauką, paukščiai – po plunksną, o skruzdė išrovė sau šlaunį ir atidavė jam, sakydami:
– Kaip tau pareiks, tai tu įsikąsk tiktai tokį plauką arba plunksną ir pavirsi į tokį žvėrį arba paukštį.
Gavęs tokias dovanas, jis dabar įsikando erelio plunksną, pavirto ereliu ir, aukštyn iškilęs, pamatė toli toli didelį marmuro kalną, o jame tik mažą skylutę. Nusileidęs žemyn, skruzde pasivertęs, įlindo į tą kalną, rado ten nematyto, negirdėto gražumo rūmus ir juose savo tą pačią ir jos seseris, kurios buvo valdžioje tokio Ilgabarzdžio. Dabar jis, levo plauką įsikandęs, pavirto levu, perplėšė pusiau Ilgabarzdį ir išgelbėjo visas seseris iš to užkeikto dvaro.
FIKSUOTOJAS: Steponas Žiupsnys
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Šiaulių parapija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 99
P.107-108. Nr.99. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas