NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=6648&OId=4197 PAVADINIMAS: [Apie katiną ant pakūtos] DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Buva kitą kartą katinas senas, labai senas. Jis vieną kartą daug puodynių išvarste, pieną išlake, gaspadinei daug iškadų pridirba, nebežina, ką daryt, – išbėga ant pakūtos. Bėg bėg, susitika zuikį.
– Katin patin, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
– Tai ir aš bėgsiu.
Bėg bėg, susitika lapę.
– Zuiki ruiki, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
– Tai ir aš bėgsiu.
Vėl bėg, susitinka stirną.
– Lape kape, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
– Tai ir aš bėgsiu.
Bėg, bėg, susitika vilką.
– Stirna kirna, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
– Tai ir aš bėgsiu.
Bėg bėg, susitika briedį.
– Vilke pilke, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
– Tai ir aš bėgsiu.
Bėg bėg, susitika mešką.
– Briedi triedi, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
– Tai ir aš bėgsiu.
Bėg bėg, susitika levą.
– Meška raška, kur bėgi?
– Ant pakūtos.
–Tai ir aš bėgsiu. Bėg bėg, bėg bėg visi, susitika didelę duobę. Toj duobėj nieka nėra, o ant viršaus kartis pardėta. Saka katinas:
– Jau čionai pakūta: kas tąj karčia parbėgs, tas bus išsipakūtavojęs.
Katinas lėke, tuojaus par kartį parlėke ir nubėga namo. Zuikis lėke – įkrita į duobę. Lape įkrita. Stirna, vilkas, briedis, meška, levas – visi sukrita.
Ką dabar daryti? Visi ast, visi ast – išalka ėst ten bebūdami.
– Kas katrą dabar ėsme? Reik pjaut zuikį.
Pagava visi zuikį – nei po kąsnį nebuva. Ką da reik pjaut? Stirną. Suarde stirną, užėde. O lapė išsikase duobėj urvą: kaip ką papjaun, jin prisivelk mėsos ir ėd.
Antrą dieną vėl alkst – ką dabar pjaut? Vilką. Papjove vilką, vėl suėde. Kitą dieną briedį suėde. Atlika meška ir levas. Kad susipjovė jiedu, levas kad ir buva tvirtesnis, bet meška jį nuveike. Palika viena meška. Lapė daug mėsos į urva prisivilka ir gyven, o meška nebetur ko ėst. Priėja pri urva lapes ir klaus:
– Ką tu valgai? Kad aš teip labai praalkau ėst...
Lapė atsak:
– Gi prasikandu pilvą, žarnas ir valgau.
Meška sav pilvą prasikanda ir pati nudvėse. Lape vėl turėja ką ėst.
Vieną kartą ėja žmogus pagal duobę. Lape saka:
– Ištrauk mani iš duobės – ką norėsi, tą duosiu.
Žmogus ištrauke. Lape nubėgdama pasake:
– Ką nori, tą pasiimk.
FIKSUOTOJAS: Jonas Krikščiūnas-Jovaras FIKSAVIMO METAI: 1904 FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Šiaulių parapija SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas P.73-74. Nr. 61. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.) SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, Nr. 59 ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |