NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=6633&OId=4184
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Per prancūzų karę, mete 1870, vienos moteriškės vyrs buvo per daug šimtų mylių į kovą nutraukęs. Jo paliktoji pati jį labai mylėjo ir kasdien rūpinosi, kaip jam einą. Ilgą valandą vislab buvo gerai: jis vis parašė dar sveiks ėsąs. Bet vieną dieną ta moteriškė susyk sukliko:
– Dabar mano vyrs nušauts – aš jį regėjau, kaip jis, kulką per galvą gaudams, sukrito...
Visi jai tą mislį iškalbėti bandė, ale ji tvirtai prie to pasiliko, kad šią adyną jos vyrs toli neprietelių žemėje nušauts ėsąs, ir ji jį apgedėjo kaip numirusį. Po kelių dienų parbėgo ta žinė, kaip jos vyrs tą ir tą dieną tame ir tame mūšyje kritęs: kulka jam pataikiusi per galvą. O gerai išsityravojant tai iš tiesos ir ta adyna buvo, kurioj jis jai buvo pasirodęs.
Tokių nusitikimų daug pasakojama.
(Kr. J.)
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 135-136, Nr. 3
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas