NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=6629&OId=4178
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Tai veik kožnam žinoma, jog toli nuo savųjų mirštantiejie savo smerties adyną per vidujį liudymą, arba prijautimą, apsako. Ir lietuviškose dainose tokį nurodymą randame. Kareivis, išeidams iš savo namų, pasižada žinią duoti, jeigu jis mirti kovoj turėsiąs. Viens sakosi žirgą savo parsiųsiąs, kits – varną parlėkysiąs, kurs jo baltąją ranką su aukso žiedu ant piršto parnešiąs, kits per kitą kokį ženklą – kaip antai suskambėjimą pentinėlių – savo smertį apsakysiąs.
(Kr. J.)
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 135, Nr. 1
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas