KNYGADVARIS

Knygadvario objektas "BsTB 7 129-5 Mitologinė sakmė apie giltinę sodžiuje" >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris

NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=6600&OId=4150

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vieną atsitikimą kalbėdavo mana tėvas, turiantis 80 suvirš metų, kad jis matįs giltinę. Dabar negaliu pasakyti, ar tai pavasarį, ar tai rudenį buvį gryčioj visi, ir buvįs jau ženotas brolis Daminykas, ale gyvenį do nepersiskyrį vienoj gryčioj. Ale jis sumislijįs ait ko į kluoną, ale išeidamas iš gryčios palikįs marčią – negaliu pasakyti, – ar tai ant verpstuka verpiančią, ar tai siuvančią. Jis išėjįs iš priemenės, ainųs par kiemą į pakalnę, bo gryčia stovi ant kalna, o tvartai (diendaržis) pakalnėj. Palei šalį – tvora (zomatas), o palei galų – daržinė pribudavota dėl šiena, o palei diendaržia tvorą – vartai į kluoną nuvažiuot. Šit, jam dairuntis ant kiema, išėjus iš už daržinės moteriškė, baltu nometu apsisukus galvą, ir einant priešais jį. Parėjus kitan pusen vartų, žiūriųs, kad marti, ir pamislijųs sau: „Na, ve palikau gryčioj, o jau iš kluona ateina – paibeliai jo (= ją) tį nunešė teip grait“. Štai grait apsigrįžus ji vėl pro vartus atgal, o jis to tarpu pradėjįs šaukti:
– Raze, Raze, ar tu čia aini? – o tai vardas marčios buvo Razė, kurio ir aš do pamenu.
Ale to (= ta) nieka neatsakius, palei tvorą vėl už daržinės užėjus. O jis grait pro vartus užėjįs, žiūriųs – už daržinės nėra. Paskui – į susieda daržą pro tvorą, pamislijįs, gal tį parlipa, – niekur nematyt! Paskui apsigrįžįs grait parėjįs gryčion – žiūriųs, kad keip palikįs sėdinčią, teip ir vėl radįs. Jis toj paklausįs:
– Ar tu, Raze, niekur nebuvai išėjus?
To (= ta) žiūriant ir klausiant:
– Kada?
Jis atsakįs:
– Nagi dabar.
Marti atsakius:
– Kada gi aš būsiu, kad tu tik dabar išeidams palikai mani gryčioj ir radai – o kam gi reikė?
Jis atsakįs:
– Niekam nereikė, ale dabar aš jum gaudžiau.
Ir pradėjįs pasakoti sava atsitikimus. Žinoma, visi klausų apie to (= tą) atsitikimą ir visokias šnektas užsiėmį (= užsijėmę). Žinoma, apie ko (= ką) daugiausia šnekėjo senobės žmonės – apie burtus.
Ale šit į antrą dieną ateino susieda Morkūna prašyt į šermenis, kad vaikas ar 8 metų nesirgįs numirįs, į kur to moteriškė prapuolus. Paskui paėjįs paskalas ir baimė, kad jau giltinė vaikščioja po sodžių – kalba ir atsitikimai.

(Nog savo tėvo Antano iš Tiltagalių sodžiaus, Vilkmergės pav., Kaimo gub. užrašė Kazys Mičiuda.)

PATEIKĖJAS: Antanas Mičiūda

FIKSUOTOJAS: Kazys Mičiūda

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Tiltagaliai, k., Karsakiškio sen., Panevėžio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Tiltagalių sodžius,Vilkmergės pav., Kaimo gub.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 129-130, Nr. 5
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Atgal