NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5581&OId=3446 PAVADINIMAS: [Anoj pusėj Dunojaus]. Tekstas, redaguotas 1998 DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija TEKSTINIS TURINYS: Anoj pusėj Dunojaus
Naujienėlė rados: [2]
Augo kieme mergužė,
Pas močiutę dukružė.
O kuo vardu? – Saputė.
O ji nieko nežino,
Kad ją ponas pamėgo,
Ir ne prastas – jenerols.
Tik ji tada dažino,
Kai daug ponų suvažiau,
Saputę sveikint pradė.
Ne taip graitai padabo,
Kaip jau graitai perkalbė,
Nog močiutės pavilio.
Kaip tik graitai pavilio,
Ant užsakų padavė, –
Jam ant vainos užšaukė.
Aina abu int bažnyčią,
Meiliai abu susitvėrę, [2]
Klaupia abu prieš altorių,
Abu gailiai verkdamu. [2]
– Cit, neverkie, Sapute,
Mano miela poniute, [2]
Šimtą mylių kaip bėgsu,
Aš ant lauko sustosu,
Jau tu dvare žinosi.
Taręs ponas išjojo.
Aina ji per miestelį [2]
Ir kraučiukus rinkdama,
Ką grait siūtie mokėjo. [2]
– Jūs kraučiukai mylimi,
Siūkit graitai sukneles, [2]
Siūkit suknias dastotnas –
Aš važiuosu pas poną. [2]
O ji nieko nežino,
Kas už lango stovėjo,
Didį melą sudėjo.
Jisai ėjo in stonią,
Jisai ėmė ir žirgą,
Kurs bėgt graitai galėjo,
Jisai jojo pas poną.
Jamjam tarė ir ponas: [2]
– Tarne mano mieliausias,
O ar sveika Saputė,
Mano miela poniutė?
– Tai ji sveika, tai gali,
Jai galvelę neskauda
Su kraučiukais uliavot...
– Tarne mano mieliausias,
Tai ji to nepadarys,
Graži jos išmintėlė.
– Ponas mano mieliausias,
Statau galvą prieš kardą,
Tuojaus duodu ir sprandą!
Ponas didiai supyko,
Savo vaiską palikęs,
Parvažiavo jis namone.
Pro rūmužį aidamas,
Aukso kardą skambino: [2]
– O ar miega Saputė,
Mano miela poniutė? [2]
– Tai nemiegu, negaliu:
Rūpestėlį sau turu,
Kaip tu vainelėj asi...
– O tai miegi, tai gali,
Rūpestėlio neturi –
Su kraučiukais uliavot.
– Tarnai mano mieliausi,
Atneškite man raktus, [2]
Jau aš aisu in sklepus
Vyno midučio leistie –
Bene ponas atsileis...
– Jau ne laikas, Sapute,
Mano miela poniute,
Su kraučiukais uliavot!..
– Tarnai mano mieliausi,
Atneškit man čebatus –
Aisiu aš darbelio dirbt.
– Jau per vėlu, Sapute,
Mano miela poniute,
Sunkūs darbeliai dirbtie.
Buvo gerai, Sapute,
Mano miela poniute,
Su kraučiukais uliavot!
Tarne mano mieliausias,
Paimk už baltų rankų, [2]
Veskie ing lygias lankas,
Kur Dunojus giliausias. [2]
Už pašonių paėmė,
Ing Dunojų inmetė. [2]
Jau Saputė skęsdama,
Aukštyn rankas keldama:
– Gelbėk mane, širdele!..
Meilei širdį atdarė
Ir pats drauge inpuolė. [2]
Už Saputės tvėrėsi –
Abu dugnan nunėrė,
Abu sykiu prigėrė.
Ana puse Dunojaus
Du žūkleliu žūklavo,
Abu jaunu broleliu.
– Jūs broleliai mylimi,
Tieskit tinklą Dunojuj. [2]
Jie tinklelį netiesė,
Jie ant čaikų nunėrė. [2]
Abu drauge iškėlė
Ir ant čaikų padėjo. [2]
Buvo sesuo artojaus,
Ne karužės kirtojaus. [2]
Staldaružius suprašė,
Abiem grabus padarė, [2]
Aksomėliais intaisė,
Abu sykiu išlydė. [2]
Už juos skambintie pradė,
Tėvs, močiutė verkt pradė. [2]
Abu drauge pakavo,
Aukso tvora aptvėrė,
Žolynėliais apsėjo.
Dygsta rožės balčiausios,
Verkia sesės jauniausios
Tos Saputės skaistosios.
FIKSUOTOJAS: Vincas Vaičaitis FIKSAVIMO METAI: 1875 IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, sen., , Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 39-43, Nr. 18 Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 9. Ožkabalių dainos, kn. 1. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Melodijas parengė Eligija Garšvienė. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis) SKELBTA LEIDINYJE:, P. 9-12, Nr. 8 Oškabaliun dainos, surinktos ir išduotos per Jonan Basanavičiun. Tylžeje: Spaustuvej Otto iš Mauderodes, 1884.
SKELBTA LEIDINYJE:, P. 16-19, Nr. 18 Ożkabalių dainos. Surinko D-ras J. Basanavičius. Shenandoah, Pa. : V.J. Stagaro spaustuvėje, 1902. T. 1. ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių kalbos ir literatūros institutas ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |