NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5335&OId=3308
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vienas tėvas turėjo tris dukteris. Išsiuntė jas vieną kartą į mišką uogauti ir pasakė išeinančioms:
– Kuri pirma pririnks uogų į savo puodelį – pirma ištekės.
Mergaitės girioje stropiai uogavo, bet pirmiausia priuogavo savo puodelį pati jauniausioji. Supyko ant jos baisiai dvi vyresni seseri iš pavydo, kad ji pirmiausia ištekės. Nenumenant, ką jai padaryti, vyriausioji papjovė ją, o antroji liepų lapais paklojo užklojo. Sugrįžusi namon, pasakė tėvams, kad jų jauniausioji sesuo turbūt paklydo kur miške, jiedvi gi jos negalėjusi atrasti.
Ant tos vietos, kur dvi seseri palaidojo savo jauniausiąją sesutę, išdygo labai aukšta lelija. Kaip tik ta lelija pamatys žmones ar galvijus iš tolo einant, lenkia savo viršūnę. Kam gi nors prisiartinus, iškelia ją vėl aukštai.
Vieną kartą važiavo pro jos šalį ponai. Vežėjas, užžvelgęs puikiąją leliją, išlindo iš vežimo ir, išpjovęs leliją, padarė iš jos dūdelę. Ėmė ant jos žaisti – dūdelė vis:
– Kurmonėli kurmonėli, pamažu pamažu, mes buvome trys seselės*, viena pjovė, antra liepų lapais paklojo užklojo.
Davė ponui pūsti, o dūdelė vis:
– Ponuti ponuti, pamažu pamažu, kaip mes buvome trys seselės, viena pjovė, antra liepų lapais paklojo užklojo.
Važiuodami toliaus, privažiavo tie ponai prie lelijos tėvų dvaro. Ponas davė dūdelę jos tėvui, o dūdelė vis:
– Tėveli tėveli, pamažu pamažu, buvome trys seselės, viena pjovė, antra liepų lapais paklojo užklojo.
Davė motinai, o dūdelė:
– Motinėle motinėle, pamažu pamažu, mes buvome trys seselės, viena pjovė, antra liepų lapais paklojo užklojo.
Davė vyresniajai seselei, tad’ dūdelė:
– Seserėle seserėle, pamažu pamažu, mes buvome trys seselės, viena pjovė, antra liepų lapais paklojo užklojo.
Jaunesnė, tik gavusi, supyko ant teip kalbančios dūdelės ir įmetė ją į ugnį.
(Nuo J. Časo iš Svirplelių užrašė J. Juškytė.)
* Rankraštyje stovi: „sejelės“.
PATEIKĖJAS: Jonas Časas
FIKSUOTOJAS: Jadvyga Teofilė Juškytė
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Svirpleliai, kaimas
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 117-118, Nr. 13
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas