NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5333&OId=3306
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Didiai bagots žmogus pasimiri ir pasijuta danguj beėsąs. Visus kitus tę mati aprėdytus ir visokių valgių turint, o (jis) pats buva nuogs, pliks ir neturėja nė pinigų, nė duonas plutelės. Šiai’ jam būt danguj gana gerai patikę, tik ką jis pradėja alkt ir šalt. Ale niekam neišsidavi, o ir ubaga[u]t nenorėja. Jam kla[u]sinėjant, iš kur kiti rūbų bė valgių pilnia[u]siai turį, atšaki, tie an žemes da gyvi būdami pasirūpinę. Jis kelintą ir pažina, kurs šim sviete vargings buva buvęs, ale tę puikia[u]sius rūbus dėvėja ir maistą per akis pilnai turėja.
Tai matydams, išsimeldėsi įvelyjimą an kelių dienų namo grįžt. Pargrįžęs prisikrovi duonas kelis vežimus, drabužių bė šiai’ visokias naudos ir vežės į dangų. Pakeliui apvirta vežimų viens, o kepals duonas bė sermėga nukrita į dumblyną. Pasigodėdams ir iš klana vislab susirankiojęs, vėl toly važiava an kalna, no kalna dangun pasikelt norėdams. O ubagėlis, juos sutikęs, dė Dievą meldi jam dalelę nudalyti. Bagočius nenorėja duot, ale galia[u] pasimislyjęs priteiki jam į purvyną įpuolusįjį duonas kepalą. Kits ubagėlis užklupęs išsikaulyja da apbjurusiąją sermėgą, norint bagočius šiai nė viena vargdienia pasigailėt neliūbėja. Dangun nukakęs, pasijunta anąja dumblinąja sermėga aprėdyts, o an stala padėts purvinasis duonas kepals. Dabar supratęs godingasis bagočius, kaip tai danguj skarbai renkami. Da antrąkart į šį svietą prašės sugrįžt, ale to įvelyjima daugiau jau negava. Ko buva toks paiks!
(Girdėjo no savo tėvo Galbrasčiuose, Ragain[ės] pav., apie 1862 m. Kr. Jurkšatis: Litauische Maerchen und Erzaehlungen. Heidelberg, 1898, S. 122.)
PATEIKĖJAS: Jurkšaitis
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO METAI: 1862
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Galbrasčiai, k., Nemanskoe apyl., Krasnoznamensko r., Kaliningrado sr., Rusijos Federacija
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Galbrasčiai, Ragainės pavietas
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 117, Nr. 11
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas