NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5331&OId=3304
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Priekulės parapijoj nekuri moteriškė apmirusi matė savo jau mirusus tėvą, brolį bei seserį visai apsivilusus, ale dar gyvus, pekloje bekenčiančus. Kitoji toj pačoj parapijoj apmirusi moteriškė matė danguje mažus kūdikėlius, tarp jų tik kelis užaugusus, Dievą beliaupsinančus, o pekloje matė ji užaugusus – kekšes su savo kūdikiais, šokančus ir nuo velnų su geležiniais žėrplinčiais botagais paplaktus; kekšes, savo vaikus į stukelius sudraskančias, ir tuos stukelius pradėm vėl į krūvą susieinančus ir čielu kūnu pastojančus.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 116, Nr. 9
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas