NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5330&OId=3303
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Nibudžų (Įsručo pav.) Sluoksnatis, surinkimininks, sakė: „Nežinau kur senuose laikuose du žmogu – krikščonis ir svietvaikis, vienu keliu eidamu, sutiko velnią tokiam neiškalbamai bjauriai pasibaisėtinam pavidale, jog svietvaikis per tai tuomžyg ant vietos negyvs liko. Krikščonis, drąsos pilns, klausė velno apie dangaus grožybę bei peklos kankynę. Velns atsakė:
– Jei viso svieto puikumus bei grožybes į krūvą sugabentum, tai tie prieš dangaus šlovę tik lyg žiburys saulėje būtų. O jei viso svieto kurėsį, į krūvą sugabenęs, uždegtai, tai toje norėčau mieliau ik sūdo dienos degt neng vieną akies mirksnį pekloje.“
PATEIKĖJAS: Sluoksnatis
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Nibudžiai, Įsručio pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 116, Nr. 8
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas