NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5325&OId=3298
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Mano motinėlė nei dieną, nei naktį niekados nebijodavo pro kapines praeiti, kaip kiti žmonės baugštosi. Ji mus, vaikus, liūbėdavo mokinti, idant nei kapinių, nei numirėlių nesibijotumbim. „Vaikai, – teip ji kalbėdavo, – numirėliai jums nieko nedarys, dvasių neprivalote bijotis, ale nuo gyvųjų pasisaugokite, tie jums gal daug ką užkenkti... Jeigu jūs baugštotės pro kapines praeiti, tai tik drąsiai pasakykit numirusiems „labą vakarą“ arba „labą rytą“, tada jūs nebijositės ir nieks jus negandys. Ir aš teip darau, kad man, pro kapines einant, baugu rodosi. Darykit ir jūs, tai baimė tuojaus nuo širdies nuslinks, tai pasijusit lyg aukščiausioj draugystėj su numirėlių dvasėms ėsą“.
Mano tėvai, beje, tai tikėjo, būk numirusiųjų dvasės apie mus būti galinčios arba ir ant kapinių tarpais apsisukinėjančios, bet to juodu netikėjo, kad tos mums iškadyt arba gerdaryti, arba ir nors mus bauginti galinčios. Dėl tų dvasių mes galį po visam pakajingi būti, kadangi jos neturinčios nei kūno, nei rankų, nei kojų, nei liežuvio: dvasė tikt dvasei tegalinti apsireikšti pagal dvasišką būdą.
(Kr. J.)
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 114, Nr. 3
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas