NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5320&OId=3293
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Apie Krantą (vok. Kranz) prie jūrių, kur gyvena daug senprūsų ir lietuvininkų, girdėjau pasakojant apie dyvną Samijos (Samlandijos) gyventojų pajunkimą. Jie nabaštininkų dvasėms, arba vėlėms, Kalėdų naktyj stalą dengia ir ant to pečenkas sustatą. Didis jų esąs džiaugsmas, kad ryte atranda valgyta. Teip kartą moteriškė savo nabaštininkui vyrui žąsį iškepus pastačius, o jos priaugęsis sūnus naktyje prie tos žąsies prisisukęs ir ją visą sudrožęs, niekam nežinant. Moteriškė, ant Kalėdų ryte atsikėlusi, labai džiaugėsi, kaip atrado žąsį suvalgytą. Tik tą žodį ji išsitarus: „Ale tas mūsų tėvelis būtų galėjęs ir mums dar tikt nors kokį kąsnį palikti...“
Ar dar kur kitur toks pajunkimas esąs – po visam negirdėjau. Tikt pasakojama, būk senovės laike kur kas vėlėms valgio ant kapinių nunešęs. Teipogi man pasakota, kad dar senesniame laike lietuvininkai ką palaidodami ant kapinių galvijį pasipjovę čia pat mėsą išsikepę bei išsivirę ir čia šermenis laikę. Tai būtų lyg čėsnis gyvųjų su nabaštininkų dvasėmis, arba vėlėmis.
(Kr. J.)
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 112, Nr. 28
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas