NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5296&OId=3269
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Dravėnų Brusdeilyno kurpiaus sūnus, Kretingos kanteris, tarė:
– Mano tėvs žinojo daug apie laumes papasakot. Kelis jo atsitikimus privesu. Prie savo amato jis buvo karčemą nusirandavojęs. Toje naktimis tankiai nevelytins trūsas pakildavęs: buvo kalbama, jog čon kartą nekursai keliauninks nuslopts tapęs... Stuboje stovėjo ryks su vandenų keliauninkams atsigerti, prie tojo – skardinaitė, su plonu lencūgėliu prilencūguota del pasisėmimo. Daug nakčų tėvs nepamėgstantį trūsą prie to vandens ryko girdėdavęs, būtent – vandens seikėjimą ir lencūgėlio tarškėjimą. Tas girdėjims teip atsiduodavęs, tartum viens, šalia stovėdams ir vandenį pasisemdams,vėl atgal su nepasidabojimu, tai esti ir šalia ryko, pildavęs. Kad tėvs atsikėlęs mėnesienoj žūrėt eidavęs, tai tas trūsas nutildavęs ir didžausam davade vandens rykas, o ir sausa apie jį būdavę. Kad jis iš tikro mislydavęs, čia turinti tik nors kas būti, tai jis, ir žibintą pasidegęs, vislab tykiai ir davade pritapdavęs...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 247, Nr. 35
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėjeskelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas