Knygadvario objektas "BsTB 7 246-34 Mitologinė sakmė apie vaiduoklį, kuris gąsdina neteisingą šeimininkę" >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5295&OId=3268

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Mikolaičų, Įstručo pav., nekursai gaspadorus, vakare parvažuodams, ant kelio surištą gaidį rado. Tą jis paėmė ir parvažavęs paliepė bernui tą paukštį į butą įnešt. Pats į stubą įžengęs, tuoj savo pačią ant rastojo gaidžo paakino, ale ji, į butą išsiskubinusi, jo jau nerado – buvo iš čia prapuolęs ir jau pradėjo stuboj neregimu būdu vaidytis, patalus iš lovos išmesdams, rūbus nuo gembės į viduraslį numesdams irgi kitus daiktus mėtydams. Po kelių dienų ir berno kepurę nuo gembės numest bandė, ale berns, savo kepurę nuo gembės be jokios ėsybės atsitolinant matydams, sušuko:
– Aš nors savo daiktam pakajaus išmeldžu, nes aš su tavim nieko darbo nei dalytis nebturu!..
Tame akies mirksnyje liko kepurė ant gembės ramiai bekabant.
O teip tam neregimam svečui ilgą laiką besitrūsiant, gaspadoru du kunigą pasikvietė. Tasai didiai meldė – tai pasirodė jiems visiems parvežtasis gaidys ir, akių mojum į žmogų pasivertęs, gaspadinei tarė:
– Aš dabar iš šų namų atstosu, ale tu tai nedaryk teip, kaip ik šol darei – atiduok, kaip derėjus, ištrauk marškonį, o įtrauk vilnonį. Jei tuomi nesigerysi, tai aš vėl ateisu, o tada dar daug pikčaus darysu... – O ta gaspadinė savo šeimyną labai nuskrausdavo: milinus rūbus derėjus, pusmilinus atiduodavo.
Teip pasakius, ta dvasė švilpydama atstojo. Jie ją ik rubežaus nulydėjo. Rubežų perėjus, ji iš po jų akių prapuolė. Mokytojis, kursai ir drauge nulydėjo, atgal sugrįžus, labai dyvijosi, sakydams:
– Kas ta per dvasė buvo – negaliu suprasti, nes pikta dvasė netaikys, o gera dvasė nešvilpys...

FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 246-247, Nr. 34
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėjeskelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal