NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5291&OId=3264
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Pilkalnėliuos, Ragainės pav., – pasakojo Naujienų Rudatis, – pas ūkininką M. nekuri mergelė matė vieną vakarą baltai rėdytą moterą ateinančią, koktai ji ir kitiems rodė. Tie, nieką nematydami, skubinos laukan žūrėt, motera tad per tvorą į sodą įsidriekė.
Tas pats ūkininks M. vėl pasakojo. Jam kartą ant lovos begulint, jis ant patalų katiną pamatęs, jį žemyn baidęs, tai akymirkoj tas katins į gražų gaidį pasivertęs, o visiems labai išsigandus, tas prapuolęs. Dienoje ant aslos dulkių krūvutės atsirasdavo bežūrint, o potam į visas šalis ir ik ant stalo uždulkėdavo. Tai vėl mergelei, su kitąja krūvoj begulint, iš po šonų paklodę išplėšdavo ir patalus ant žemės numesdavo.Vieną vakarą pasakotojis, dėl persiliudijimo nuėjęs, savo akimis matęs su sutrendėjusiais medžo stukeliais metant, kurie į visas šalis ir ant stalo nulėkę liko gulėt. Tai vėl susyk iš kakalio pro durelių skylę pelenai lyg dūmai pro kokią dumskylę išdulkėjo...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 244-245, Nr. 30
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėjeskelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas