NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5282&OId=3255
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Jurgaitis, Tilžėj į kupčus (= vaizbūnus) besimokindams, turėjęs dar trūsti, gizeliams gult paėjus. Teip nekurį vakarą jau ir gult užėjęs, ir duris pagal paprotį užrakinęs, gizeliu du jau mieganču radęs, tuoj atsigulė ir tuomžyg pamatė vyrą per duris tiesog prie savo lovos ateinantį, kursai į jį pažūrėjo nusidejuodams. Tad, prie anų dviejų lovų priėjęs, pažūrėjo ir vėl pro duris laukan išėjo. Gizeliu du buvo tam tarpe pabudusu ir, anam išėjus, tarė:
– Kas tai, ar tu duris neužrakinai? Kas tas per viens buvo?!..
Jie, tuoj iš lovos strakterėję, ėjo žūrėt, ale durys buvo drūčiai užrakintos, tai visi trys persiliudijo ir matė.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 243, Nr. 25
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėjeskelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas