NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5280&OId=3253
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Gertlaukių Grovs sako:
– Nuo Kirsnabėkio netoli girėje yra smiltinis, teip vadinams Opšrų kalns, apie 20 pėdų aukšts. Kartą mūs kiemo ūkininkas Grunavs, vidurnaktij pro jį pareidams, šešis ritus vartus ir vieną liesinčų sutiko. Tie jį ant to kalno užsivadino ir jam ant vieno daikto rodė, sakydami: „Šišon tu kask, čia guli žmogus palaidots, ant kuro sprando viršuj yra šaknis peraugusi...“ Šam berausant, jie pajoję, o jis, be spata menk’ ką atsiekdams, apsidairęs juos jau toli nujojus matydams, ėjo šalin, tai tie raiteliai susyk vėl čia buvo ir jį atgal varė ant kalno kast, o jis vėl, peilį išsiėmęs, toliaus kasė bei žėrė į tas smiltis... Ale, gaidžui vos pragydus, minėtiejie raiteliai su didžu bildėjimu šalin pašuoliavo, o Grunavs skubinos namon su savo nuo kasimo kruvinaisiais pirštais, nes jau aušo. O kadang nedėlės ryts buvo, jis, porą vyrų bei žandarą pasitelkęs, ėjo ant tos pat jau nuo jo pirštų kruvinosės vietos kast. Su spatais giliai įsikasė, bet nieko nerado, kačeig šiaip iš to kalnelio žmonų kaulus bei surūdijusų ginklų, smiltis beveždami, iškasa.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 242-243, Nr. 23
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėjeskelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas