NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5272&OId=3246
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Lūžų (Klaipėd[os] pav.) Kaitinis sako:
– Pas mane tarnavo didiai drąsi merga ir berns, žalnierus buvęs. Kartą skūnėj vėlai, apie dvyliktą adyną, kuldami pamatėm prie netoli ėsančo Smelties upelio kokia 25 pėdų ilgą ir ant 10 pėdų aukštą pavidalą lankoje pagal upelį šę bei tę vaikštinėjantį. Tai minėtu drąsuoju ėjo čon žūrėt, kas tai yr. Ant 50 žingsnų prisiartinę, tik atsitraukė pabūguse, nes dyvinausia buvo, jog to milžino ėjimą nei viens negirdėjo, kačeig žemė įšalusi buvo. Po bertainio adynos ta vaidyklė buvo prapuolus.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 241, Nr. 16
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėjeskelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas