NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5269&OId=3243
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kulminų (Ragain[ės] pav.) Getkantui po jo palaidojimo parėjus, vištos labai kurkdavo. Jis tiesog, prie jo buvusės lovos priėjęs, pačią slogyt norėdams, ant patalų užsiguldavo, bet po porai vakarų paliovė parėjęs. Po to kartą Getkantienės jau miręsis sūnus, naktij prie lango atėjęs, šaukė:
– Mama, Rudys atėjęs Rudį pakorė...
Rytmetij buvo Rudys numiręs. Motina klausė jo:
– O kaip eit tėvui su mergelėms?..
Jis atsakė:
– Seselėms eit gerai, o su tėvu nesusieinu...
Tai pasakęs, nuo lango prapuolė.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 240, Nr. 13
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėjeskelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas