NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5263&OId=3237
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Susitarę penki vyrukai ėjo nekurį vakarą į karališkąją girę dėl čėringės. Jie jau buvo ik pusę medžo įžogavę, kai susyk medinčaus šunį pamatė ir, skerspjūvę iškėlę, atsistojo, o ir medinčų patį pamatę, juo nusigando. Skerspjūvę palikę, jie laimingai iš girės išsišvastė ir, per pievas namon eidami, išgirdo jie pievose netoli mergų dainavimą ir, vienbalsiai susitarę, ėjo jas žūrėt. Joms vos prisiartinę, jie išvydo jas tris ėsančias. Ale tos mergos juos neprisileido, tai jie nusidyvijo, tardami:
– Tai mūsų kiemo mergos – mes tik turim jas išpažint gauti!
Jie jas apspeitė, ale jos jiems išsprūdo. Jie ir antrąkart savo procę pristatė jas sugaut, tai jos juokdamosi jiems vėl pasprūdo. Per tai jie rūstaudami tarė:
– Mes, penki vyrai, tik galėsim tris mergas sugaut ir pažūrėt, kas jos per vienos.
Dabar su didžausu stropumu bei akylumu jas treču kartu apspeitė ir kai jau ant jų nutvėrimo rankas ištiesė, tuomžyg išvydo jie savo viduryje vietoj tų gaudomųjų trijų mergų vieną juodą šunį trijų metų, veršo didume, didiai bjauriais išsišiepusiais nasrais. Iš išgąsčo jie lyg vėjo nešami namon parbėgo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 238-239, Nr. 7
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėjeskelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas