NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5253&OId=3227
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Numirusiems kareiviams karo laike metuose 1866,1870–71 ant Pilkalno kapinų paminklą statant, žmonių kaulų iškasė, tai nekuri siratėlė atėjusi tų susirinkus, čon pat pas kupčų pardavus, šeperinų vilnonių gijų nusipirko. Tai pirmąnakt pas ją atėjo du vyru vakare šeštoj ir naktij dvyliktoj adynoj: viens turėjo kepurę raudonai apvadžotą, antrasis visai visai juods. Tasai ją nakt iš nakties labai kankinęs, jog ji, iš išgąsčo vis klykdama, pagelbos šaukus. Tai atkeliavę pas ją ponų bei župonų tai prižūrėt. Pirmutiniems ji kepures nuplėšdavus. Vaistytojai misliję tos mergelės kraują nuleist. Rašę ik karaliaus, ale nei jis, nei kiti tai neįveliję. Tai bėdai nesiliaujant, ėję pas tą kupčų tų kaulų ieškot, bet tarp kitųjų negalėję išrasti. Tai galiausiai ta mergelė Radžuvaičui, senoviškam dvasų suvadintojui, įtikėjo – tasai tai siratėlei visai pagelbėjo, išgydė...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 236, Nr. 20
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėjeskelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas