Knygadvario objektas "BsTB 7 235-17 Mitologinė sakmė apie vėlės vaidenimąsi, kol kūnas nėra deramai palaidotas" >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5228&OId=3206

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Saugų žandars, plenta per girę Joniškiump link eidams, dyviną pavidalą pamatęs, suko į šalį, bet tas, jam vis ant visų išsivangstymų už akių stodams ir teip jį kone nualsinęs, po valandos praleido. Tas pats pavidals tame daikte ir kitiems pasirodydavęs, ik kol iš netyčų čia netoli giroje lapės atraustą lavoną užėjo. Tąjį ant kapinų palaidojus, daugiaus nebsivaidino. Tai atsitiko apie 1883 metą.

FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 235, Nr. 17
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal