NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5225&OId=3203
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Klaipėdos parapijoj nekuriai ūkininkienei savo sūnų lyg per svetimą laikant, tasai per pasikorimą sav galą pasidaręs, tad tuos namuos ėsančus savo pasivaidinimu tankiai įbaugydavęs. Con tarnavęs drūts bernas: tas, pusketvirtį stovėdams, tris šėpelius kviečų užsikeldavęs. Nekuriąnakt jis, pajutęs patalus žemyn plėšant, sušukęs šalia gulinčam piemenui:
– Vaike, laikyk!
Ir abu rankomis įsikibuse patalus laikę. Jis, jausdams, jog ant patalų kas užgul, su dantimis įkandęs ir, ant savo didžojo drūtumo pasitikėdams, buvo beapglojąs rankomis tą ėsybę prisiplėšt, ale jos viena į vieną, kita į kitą šalį nuo tos ėsybės atšoko. Viena, ant žambo nulėkus, supūto, jog ir vaistų reikėjo.
Tas berns tankiai dyvijos, jog vien tame akies mirksnyje jo didžoji pajiega pragaišus: „Rankos lyg žaibo ištiktos atgal lėkė – aš jaučau, jog čia kas aukšt prigimties buvo, todėl nereik teip ko štukavot...“
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 234, Nr. 15
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas