NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5220&OId=3198
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Žaliosės, arba Žalgirių (Pilkalnio pav.), Pauliui nusiskandinus, mėsininks Kūlatis, jo šermenims mėsos prirengęs, ant staldo atsigulė. Dar neprisnūdęs girdėjo jis per kimšą lyg katę ateinant. Pabaidyt norėdams, mušė jis su ranka ant šieno, tai išgirdo balsą:
– Nesibijok, aš esu Paulius...
Kerdžiai beganydami matydavę ant kapinių prie Pauliaus kapo jau pirm jo mirusią jo dukterį raudojančią stovint. Rudenij Bružas, eidams ant linų duobės džovinimui ugnį pakurt, pamatęs išpūstpilvį Paulių, nes gyvs būdams labai dužas buvęs.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 233-234, Nr. 13
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas