NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5207&OId=3184
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Įsruties mieste apie metą 1870 paliktoji našlė kupčiaus P. kas mielą naktį apie savo vyrą sapnavo. Tas jai vis ir vis kalbėjo: „Ak, kodėl palieki tu mane vandenyje? Išimk mane iš to giliojo vandens!“ Moteriškė tai iš pradžios nenorėjo tikėti, kadangi jos vyrs aukštai ant kalno palaidots buvo, bet vis ir vis tam pačiam sapnui pasirodant, našlė kitiems apie tai kalbėti pradėjo. Tie jai nuramdymo dėl prikalbėjo, kad vyro grabą atkastų. O atkasus iš tiesos atrado kapą vandenimi kupinai pribėgusį. Iš to nusidavimo visas Įsruties miestas sujudo, kadangi tas visiems labai dyvinas buvo. Ana moteriškė savo vyrą labai karštai mylėjo ir jo kapą kas dieną puikiausiomis kvietkomis apkaišydavo.
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 231, Nr. 3
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas