NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5204&OId=3181
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vėlės pagauna tiktai tą, kursai numirėlio nusigąsta, kaip ne sykį atsitinka šarvojant arba plaujant numirėlį, kada jisai krūpteria, nuleidžia ranką ir t. t. Jau 3 metai kaip Rožė Glodienė, gyvenanti Plokščiuose, ėjo ant šermenų Matjauskienės ir, žengdama per slenkstį, staiga numynė į duobelę po išimtai plytai, atgal atvirto ir nusigando: jai pasirodė, kad numirėlis tiesiog eina ant jos per duris. Iš to baisiai įsirgo, mėtosi, tąso ją į visas puses, šaukia, mykia, išduodama iš vidurių kažin kokį balsą be žodžių. Važiojo pas daktarus, bet tie nieko nepagelbėjo. Išgirdus, kad Gelgaudiškio vartas Račuvaitis nuo priepuolio gydo, nuvažiavo šįmet (1896 m.) pavasarij pas jį. Tas gi, apžiūrėjęs ją, rado du speniuku pašonėje ir pasakė:
– Nėr ką gydytis ir pas daktarus važinėti, nieko iš to nebus dėl to, kad išsigandai numirėlio ir vėlės tave pagavo.
Kada parvažiavo namo, Endrienė patarė jai, kad pabandytų žinomą ir jos išmėgintą būdą atsiliuosuoti nuo žudančių ją vėlių. Jai liepė šiteip padaryti: paimti dvi gijas (vilnonius siūlus) ir, nunešus jas ant kapinių, vieną jų, ilgą į savo stuomenį, patiesti išilgai ant šviežio kapo, kitą gi patiesti skersai ir atsiklaupus sukalbėti septynis ištisus poterius („Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Tikiu į Dievą Tėvą“ ir „Garbė būk Dievui Tėvui“) ir atsikėlus eiti namo neatsižiūrint ir su nieku nešnekant. Glodienė teip ir padarė, bet nieko negelbėjo: vėlės, kurios turė pasilikti ant kapinių, neliko tenais ir toliaus vargina nabagę.
PATEIKĖJAS: Karalienė
FIKSUOTOJAS: Petras Kriaučiūnas
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Plokščiai, k., Plokščių sen., Šakių r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 229-230, Nr. 18
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
SKELBTA LEIDINYJE:, P. 257-9
"Zivaja starina", 1897.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas