NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5199&OId=3176
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Pagarblaukių (Labguvos pav.) Juknys jau iš prigimties didis čutytojis bei juokdaris buvo. Jam to nesiliaujant, Dievs jį kankinančoms dvasėms padavė. Tois per sienoj išpjautą langelį, kur vos mažas kūdikis pertilpęs būt, jį, didį vyrą, vienos plėšdamos, kitos stumdamos, pertęsė. Per tai jo kaulai lyg iškliurę patapdavo: iš peršulių jis nežmogišku balsu šaukdavo. Po kelių dienų dvasės vėl atėjusos, stuboj ugnį sukurusės, jį degyt imdavo, iš to jo šauksmą ir namiškiai girdėdavo. Vėl po kelių dienų atėjusos su dideliais peiliais, nuo kojų pirštų pradėjusos, ik pusei blauzdų jo odą atlupdavo, kuri čon visai liuosa ir skaudžiai jautri tapdavo... Kervirtąkart dvasės atėjusos ant jo septyniais perkūnais trenkdavo: pirms trinkis skaudus, antras skaudesnis, trečiasis dar skaudesnis, o teip ik septintojo, jog tasai visai pekliškas būdavo. O potam tas ketveropas koravones vėl iš pradžos, paeiliumis, dvasės atkartodavo. Po ilgoko laiko, jam prisivertus, tie kankinimai pasiliovę.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 228, Nr. 15
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas