NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5198&OId=3175
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Junkėris iš Tovės, Įsės par., Pakalnės pav., sako:
– Tulmyns mano butą uždegė, o kadangi čia keturi žmones sudegė, jis nerimstąs pastojo ir dvases matydavęs. Tosės jį visur kankydavo, o jis visur ir visados joms paklusnas būt turėjo: be murmėjimo į baisiausį purvyną atsiguldavo, kur jos jam su mojimu bei rodymu gult, eit ar stovėt liepdavo. Jis nei dieną, nei naktį valnas nebuvo, be jų įvelijimo nei valgyt valės neturėdavo. Kartą turėjo jis jas toli nulydėt, tad’ jos jį prie nekuro akmens didiai alkino. Galiausiai sakėsi jos einančos daug bažnyčkiemių peržūrėt ir daugiaus nesugrįžo pas jį, tai jis apie porą metų nuo to vargingo kankinimo pakajų gavo...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 227-228, Nr. 14
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas