NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5174&OId=3151
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Įsručo paviete apie metą 1700 viens žmogus, vakare pro kapines praeidams, sutikęs vieną išdrieką (tik marškinėtą). Pamislijęs, kad tas jį baugyt nor, už marškinų čupterėjęs, tuos anam per galvą numaukęs, namon parsinešęs. Dar toj pačoj naktij apie dvyliktą adyną nuplėštasis marškinų atėjęs, ale atimtojis nei toj, nei antroj naktij marškinus neatidavęs. Kai dvasė trečoj naktij atėjus, tad jis jau įbūgęs, jai marškinus atidavęs, o ta dvasė jam per antausį kirtus, tardama:
– Minau nebandyk daugiau numirėlius užkabinėt...
Plėšiks persigandęs apsirgęs ir numiręs su mėlynu pažymiu visų penkių pirštų veide...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 223, Nr. 2
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas