NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5133&OId=3113
PAVADINIMAS: [Apie baidykles, matytas ant tiltelio]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Būdupėnų, Ragain[ės] pav., Penčuks, mokytojis, apie nekurį jo paties pritapimą man teip išsitarė:
– Man dar vyrukui bėsant ir iš Karalėnų seminarijės nuo mėginimo namon prie Rusnies grįžtant, ant žygūnės važavimo neblaukiau, kadang, mėginimą atlikęs, iš džaugsmo pėsčias paėjau. Jau prieš pusnaktį iš Ragainės Tilžėn eidams, atsiekiau per upelį Judą vedantį Žlekščo tiltelį, ant kuro man priešais devyni balti gyvuliški (meškos, liūtai, galvijai) irgi žmogiški pavidalai stojos. Aš, jų pabūgęs, atgal atsitraukiau, šalia tiltelio prie Indaus nuėjęs, akis išsimazgojau, nes dūmojau, jog tas regėjimas yra kaltė ne vien mano nepaprastos kelionės, bet ir sunkus darbas mėginimo laike, trumpai sakant – buvau teip kūniškai, kaip ir dvasiškai labai nuilsęs. Vėl man ant kelio užlipus, minėtiejie pavidalai ant kelio stovėjo ir neperleido mane. Aš vėl atsitraukiau su pirm minėtąja misle karavęs. Po valandėlės, dar trečiąkart mano drąsumą pristatydams, bandžau per tiltelį persišliet, ale tie pavidalai man ant kožno pasisukimo, vis lenktyn priešais stodami, nei jokiu būdu mane neperleido, tai aš be jokios baimės į grabę atsiguliau. Jau saulutė galą patekėjus buvo, kai pabudau. Tad’, be jokių regėjimų per tiltelį perėjęs, laimingai namon parėjau.
PATEIKĖJAS: Penčuks Būdupėnų, Ragainės pavieto mokytojas
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 468, Nr. 153
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 363-364, Nr. 153
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas