NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5127&OId=3107
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Liuosininkui P. L. iš Lauksargių, Tilž[ės] pav., prie kapinų grabę kasant atsitiko, pietus pavalgius čon pat, ant rankos pasirėmus snūduruojant, jog jį neregima ėsybė, už rankos nutvėrus purtydama, tarė:
– Petrai, kelk – šiaip tav teip eis, kaip anam kurpiui ėjo...
Jis, nei vieno nematydams, pašokęs, išgirdo nuo kapinų antrosės pusės išgąstingai didį ūžimą pro šalį traukiant. Iš to persigandęs, padėjo savo trinyčus ir ant tų skardinaitę su geramu vandenų, kačeig ir be pietmiego, pradėjo pamažėliu kastie. Ale su didžu nusidyvijimu pamatė jis minėtąją skardinaitę nuo jos vietos kokius penkis žingsnus lyg lėkte nulekiant, o tačiaus nieko nebuvo matyt. Iš to jis susirgdams ištino. Vėl pasigavo, bet jo protelis vis menkyn ėjo, ik, didiai savo protelio nustokęs, pasimirė...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 220, Nr. 12
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas