NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5122&OId=3102
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Klaipėdoj Lengvyns pateikė:
– Nekuroj apivakarėj ėjo du draugu keliu pro Klaipėdos kapines. Viens jųdviejų tarė: „Aš turu atgal trauktis – ar tu nieka nematai?..“ Draugs atsakęs: „Ne“. Ale šis tuomžyg suko į kitą kelį toli aplink. Pro kapines praėjuse, prieš miestą juodu vėl susiėjo, tai dvasregis klausė draugo, pro kapines laimingai praėjusio: „Ar iš tikro nieko nematei pro kapines eidams?“ Tas atsakęs: „Nieko nemačau“. Dvasregis vėl sakė: „Ale aš turėjau vėlėms į šalį sukt, nes jų prie bei ant kapinų labai daug buvo. Berods, man ir iš kelio išsukus, daugis jų, ant manęs besikabindamos, kone užsmaugė mane...“
Lengvyns, tai man papasakodams, patikrino, jog tai jam tas pateikė, kurs tą pasirodymą nematė, ale regėtojį, kaip didiai tikrą bei Dievo bijantį žmogų, paženklino, pridurdams:
– Jei man su kokiu girtu būt atsitikę, tai būt netikėtina.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 218, Nr. 5
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas