NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5108&OId=3089
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Gerskulių, Ragain[ės] pav., Kudvyns, kumetis, dvasregis, su savo draugu keliu eidams, pamatęs pulką numirusųjų jiemdviem priešais ateinant, tarė draugui:
– Sukiva iš kelio.
– Na, – atsakė draugas, per daug užgėręs būdams, – kodėl nori iš kelio sukt? Aš, keresiers (žalnierus) buvęs, ne bile ko bijaus...
Dvasregis Kudvyns, iš kelio išsukęs, laimingai tolyn ėjo, ale jo draugas vidurij kelio virto, kad jam ir pagirės iš galvos išėjo, ir, atsikėlęs, pasivijęs dvasregį, kursai jau galuką popirm buvo, tarė:
– Mielasis, kas čia buvo, kad aš, nieko nematydams, lyg ir į ką įsipainiojęs, teip skaudžiai virst turėjau?..
Dvasregis atsakė:
– Juk aš tau sakiau: eik iš kelio – kodėl neklausei, nes puiks numirusųjų keliu mum priešais atėjo, o tu, manęs neklausydams, tarp jų įsipainiojęs, persiritai už tą neklausymą. Aš tankiai dvases matau ir turu joms vis pasitraukt – gerai tam, kurs jas nemato, toksai gal jų dėlei be baimės būt.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 216-217, Nr. 1
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas