NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5106&OId=3087
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
– Tai buvo mete 1858, – pasakojo Statkus iš Gaidžų, Ragainės pav., – kai aš Katinupiuos pas Klišatį tarnavau. Mums karališkoj giroj bešienaujant, didiai sausas bei giedrus ors buvo. Saulėleidžui vieną vakarą su pilnu vežimu man bei gaspadorui namon važuojant, jau saulė nusileidus buvo, kai šuilspindžum prieš nekurį skersspindzų atvažavus, susyk visi keturi arkliai ausis pastatė, pliurpt bei straikytis pradėjo. Man krūpterėjus ir į vieną mierį su jais bežūrint, jie, knarkdami apsistoję, atgal šoko, ir pamačau pro kampą skersspindzų pulką vyrų su juodais žiponais bei gryžoms (= dryžoms) kelinėms per šuilspindžų pratraukiant: tiejie visą spindžaus plotį apėmė, greta po kokius penkis eidami. Aš mačau juos einant, ale jų ėjimą negirdėjau, kačeig ir mėnesiena bei didiai sausa buvo. Teip jau juos iš kelio išsukant ir per Būdupę pereinant mačau. Mano arkliai visai nenustovėjo, pryšakiniai veik į grabę nušoko, tai aš gaspadorų ant pagelbos šaukiau, nes jis ant vežimo prisnūdęs buvo. Jam pašokus, tas ilgasis vyrų trūkys, kuru apie tūkstantį jau baigė praeit, dar matoms buvo. Man gaspadorų ant to paakinus, jis, tai pamatęs, tarė: „Tai laukinė medžoklė yra – jie ją žeme varo, daugiausiai jie tą padangėsa atliekt...“
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 215, Nr. 2
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas