NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5105&OId=3086
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Girėnuose (Kraupiško par., Ragainės pav.) dar apie pradžią XIX šimtmečo vakarais tapdavus laukinė medžoklė varoma, ypačiai pavasarij, o tai ties kiemo viduru. Prasidėdavus nuo Jordano upelio rytun link ir apie kilometrą atstu gulinčos Veršetingės nulaikoma ir po šen bei ten traukimo apie 12 adyną užbaigiama. Tam sujudusam pulkui dvasų ten bei šen betraukiant, padangėsa būdavę žiburiai matomi, medžotojų arba rasi varytojų balsai, šunų lojimai, švilpimai, rankų plojimai ir nusijuokimai girdimi. Kad ir ne visi kiemininkai tai vislab matydavę, ale visi girdėdavę ir visiems, o ypačiai blykininkams, tai jau paprasta buvę. Nekursai jaunikaitis, mergų vietoje ant blykės gulėdams, jau teip į tą medžoklę įsidrąsinęs būdams, vieną vakarą pagelbėjęs jiems lyg besimedžodams šaukt, o kai medžoklė užbaigta tapus, tai medžotojai jam bene iš dėkingystės arklia koją su visu rietu šalia blykbūdės numetę, sakydami:
– Mums gelbėjai varyt, tai gelbėk ir praryt...
Nuo to laiko ta numestoji kojė jį visur paskui sekus, ir tikt per senų žmonų parodą jis nuo jos išsiliuosavęs.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 214-215, Nr. 1
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas