NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5101&OId=3082
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kraupiškij senuose laikuose ne vien viduje, bet ir apie bažnyčią neretai dyvų nusiduodavę. Teip ir mete 1847, nekuriądien pirmkarčams* į pamokslą susiėjus ir kunigo belaukiant, ant aukštelių, o ir ant lubų toks tranksmas ir lyg stiklų mėtyms prasidėjo, jog vaikai įbūgę. Keli iš jų susitarę ėjo pas kunigą jam apie tai žinią duot. Jiems su kunigu atėjus, tas neregimasis bildėjims dar vis didyn ėjo. Kunigs, prižengęs prie to pastatytojo jam šalia dievstalo stalelio, pasidėjo ant to knygas ir pasimeldė, potam apsidairęs pirmkarčų klausė:
– Vaikai, ar jūs ką matot?
Iš jų berods kelintasis apsidairė, ale nei viens ant to nieka neatsakė. Tai kunigs pagal savo paprotį su giedojimu perkšmelių iš giesmės „Dangaus irgi žemės pone“ pamokslą pradėjo, ale tas bildėjims, ypačiai prie vargonų, dar juo didinos. Kunigs, vienat vargonump žūrėdams, vėl tarė:
– Vaikai, ar iš jūsų nors viens rasi ką dvasišką matot? Pasakykit man...
Tačau ir šį kartą visi be atsiliepimo liko. Kunigs lyg koks gyvs stulpas, lavono veidu vienat tik bildėjimop žūrėdams, tarė:
– Vaikai, melskimės podraug „Tėve mūsų“, šią vyrausią maldelę, ir tada eikim namon...
Pasimeldus jis prieš savo paprotį, tai esti pirma, o vaikai ir mergelės paskui iš bažnyčios išėjo.
Tai atpasakojo mano nabašninkė seselė, kaip ir mano svainė, sutartinai, nes jiedvi tumet, prie pamokslo eidamos, tai pačios pritapę.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 213, Nr. 9
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas