NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5091&OId=3071
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Jogauduos, Tilžės pav., pas Jurgelaitį tarnavęs tūls žemaitis ir turėjęs „černaknyges“. Gaspadinei pasimirus, dvi likusės dukrelės iš gailesčo visai neapsirimo ir labai išsilgusės dar norskart savo mielą mamelę ant žemės matyt... Jiedvi daugkart žemaitį kavarčijo mamatę iš kapų parvadyt. Per lintalkę jiemdviem jį todėl labai kaulijant, jis, jųdviejų galiausiai paklausęs, apsiėmė jųdviejų meilijimą išpildyt. Vadinos jiedvi laukan, idant už trobų esančias kapines gerai matytų. Buvo giedri mėnesiena. Žemaičui beskaitant, pamatė jie trys nuo kapinų ką baltą lyg atplesnojant tiesiog ant jų. Vis artyn link prisiartinant, išpažino jiedvi tai savo mamutę su įkapų drobule ateinančią... Jiedvi krūpterėdamos sušuko:
– Tai mūsų mamatė!.. – ir į stubą pabėgo.
Po valandos ir tas žemaitis, visas prakaituots ir apsirūstavęs, į stubą atėjęs, jiemdviem tarė:
– Kodėl judvi pabėgota? Reikėjo pasilikt o mamatei nors žodelį sakyt, ko nuo jos norita, tai būt viskas gerai buvę. Kol aš gyvs, daugiau teip ką nebandysu...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 200, Nr. 4
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas