NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5090&OId=3069
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Tilžės pav. Plaškių parapijoj vienam kieme du kaimynu didiai nesutiko. Kartą atsitiko jiemdviem kone sykiu iš Plaškių namon paeiti. Viens jųdviejų, į vandenį įsprūdęs, prigėrė. Suprantama, jog jo kaimyns kaltinams tapė, būk jis jį į vandenį įstūmęs. Prigėrusojo pati ėjo pas pracentnerį į Plaškius rodavotis, nes tas „černaknyges“ (= keraknyges, juodaknyges) turėjęs. Jam į tas skaityt pradėjus, tuoj durys atsivėrė ir lyg vėjo sūkurys į stubą atsisuko. Tas sukos ir sukos, kol galiausiai iš to sūkuro jos velionis vyrs nuskendimo rūbuose atsirado, kačeig dar nesurastas vandenij gulėjo. Tad pracentneris tos dvasės klausė:
– Ar tave tavo kaimyns įstūmė, ar tu pats įsmukęs prigėrei?
Dvasė atsiliepė:
– Mano kaimyns čon nekaltas: aš pats įsmukęs nuskendau...
Pracentneris norėjęs jo dar daugiau klausinėt, bet dvasė meldus jai duot pakajų. Ji pradėjus vėl su vėju suktis ir, sūkurij prapuolus, pro duris išūžus... Po trumpo lavoną sužvieję.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 199-200, Nr. 3
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas