NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5073&OId=3058
PAVADINIMAS: [Apie vaiduoklį, kuris viliojo vaikus pavėžinti ir džiaugėsi juos prigavęs]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
– Aš, dar tik 14 metų Kurytis būdams, – pasakojo Aužgirų Kuras, – ėjau su savo prieteliu nuo Trapėnų per girę. Tai beeinant pamatėva nekurį žmogų su dviem arkliais muma keliu per girę tolyn važuojantį. Tasai atsistojęs mudu drauge vadino, ale, mumdviem prie vežimo veik pribėgus, pavažavo greit tolyn. Aš nenorėjau paskui bėgt, ale dėl draugo neblikau atgal, nes vežims jau pamaži važavo, ale, mumdviem veik šalia ėsant, palaidino greitai tolyn, mudu toli užpakalij palikdams. Tai sakiau savo draugui: „Tai paikystė“, – ir nesiskubinau daugiau paskui, ale jam permier prikalbant, nemeilydams nuo jo atsiskirt, daviausi darkart persikalbėt paskui bėgti, ypačiai matydams važuotojį jau vėl pamaži važuojant, ir, mumdviem veik pribėgus, jis vėl mudu drauge vadino. Mumdviem dabar į dugnines įsitvėrus, davė jis mum galą paskui bėgt, o jau paskuję šylą pristačus ir į vežimą įšokt norint, tuomžyg jis iš kelio į didį pušų tankumyną, kur nė vežimui negalima įtilpt, įsuko ir, lyg nusijuokdams: „O o o, tai prigavau, kad prigavau!“ – prapuolė.
PATEIKĖJAS: Kuras
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Aužgirai
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 460, Nr. 126
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 355, Nr. 126
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas