NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5024&OId=3016
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Originali fiksacija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Maciks iš Baltrušačų, Gastų par., Pakalnės pav., sako:
– Spilgiui, mano kaimynui, iš Gastų parvažuojant, jo arkliai pasibaidė, per tai jis teip subėdavots tapė, jog jis, po daktaro apžvalga paduots, jau aštuntądien Gastuose pasimirė. Jo lavoną namon parvežant, ant tos nelaimės vietos atvažavus, susyk visi keturi ratai (tekiniai) nuo ašų nusimovė. Po palaidojimo jo didysis šuo, kurį jis, gyvs būdams, prie manęs tankiai atsilankydams, kas sykį drauge turėdavo, ilgą laiką pas mane visai viens ateidavo ir, į stubą įsišliejęs, ant to pačo daikto, lyg savo ponui gyvam ėsant, atsiguldavo ir, valandą pagulėjęs, vėl namon bizindavo. Apdyvytina, kodėl tas šuo pats neateidavo dar ponui sveikam ėsant. Dabar rodės, jog jis savo pono dvasę lydėdavo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 193-194, Nr. 9
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas