NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5023&OId=3014
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
– Dar vaiku būdams, – pranešė butelninks Klimkaitis iš Grynaitės, Šilokarčemos pav., – buvau pas ūkininką Meižį per piemenį. Su jo sūneliu mudu, lyg broliai, labai sutikova. Mą ten ėsant, jis pasimirė, o aš jo labai pasigedau. Vieną vakarą po saulėleidžo banda nuo kiemo į javus nuėjo. Gaspadinė prišaukė man: „Mikel, bėk, bėk galvijus parvaryt!..“ Aš bėgdams pamačau pirm trumpo palaidotąjį gaspadoraus sūnelį, mano buvusį prietelį, nuo namų man paskui atbėgantį. Jis man, ik šešių žingsnių prisiartinęs, tarė: „Mikel, bėk, šiaip aš tave pasmaugiu...“ Tad jis pro šalį per kalvutę kapinun link bėgo, o aš, prie galvijų besiskubindams, už kalvutės jį nei matyt, nei paskui sekt negalėjau. Kačeig jis savo įkapiškuose rūbeliuose buvo, tačau jo visai nepabūgau – man teip išveizdėjo, būk aš jį dar gyvą, o ne jo dvaselę matąs, nes jis pilnai savo gyvame pavidale buvo, su tikrai pažįstamu veidu, be kepurės, todėl man jo baltiejie plaukeliai labai atsižymėjo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 192-193, Nr. 5
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas