Knygadvario objektas "BsTB 7 185-10 Mitologinė sakmė apie dvasregį, matantį dvasias per šermenis" >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5019&OId=3010

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kupčus K. iš Viešvilės, Ragainės par., man savo tetos pritapimą nuo šermenų kieme K. pranešė sekančiai, būtent. Lydėtojams nuo kapinų sugrįžus, atėjo žandars su nekuruo apvogtum žmogumi iš artymo kiemo kratyt, o kadang šermenų gaspadorus šaltyšus buvo, todėl juodu pirmiausiai pas jį užsuko. Gaspadorus juodu pirmiausiai pasistiprint meldė. Apvogtasis stengėsi prisūlytąją garbę priimt, ir žandarui paklusus, ir jis į stubą įžengė, ale ne prie stalo, bet šalia kakalio atsisėdo. Ne po ilgo tetai, pasakotojai, šalia stubos durų stovint, durys, su smarkumu atsiverdamos, jai prieš kulnį atsidauždamos, tąją pamėlynavo, kuri su laiku, kaip kožnas atsitrenkims, atsitaisė. Iš to staigaus durų atsivėrimo visi svečiai labai nusigando, bet nė viens, be apvogtojo, kurs dvasregis buvo, nežinojo, per ką tai atsitiko. Po to išėjo apvogtasis su žandaru į kiemą ant kratytuvių, bet, nieko nerasdamu, keliavo pakajingai namon. Dabar einant žandars klausė jo, kodėl jis prie stalo neėjo, o ir kas teip nežmogiškai duris bloškė. Apvogtasis atsiliepė, jog jam sunku per šermenis prie stalo užsilaikyt, kadang numirėlio dvasė vis apie stalą švaistos, o tas durų bloškims per palaidotosės moteriškės dvasę nusidavė. Ant patikrinimo, jog tai tikrai matęs, jis ir palaidotosės įkapų išveizdėjimą paminėjo, kačeig juodu tik po palaidojimo ten nuvykusu buvo. Žandars iš to didiai nusidyvijo, o progai atsiradus, jis vėl pas tą šermenų gaspadorų atkeliavo ir jam dvasregio išsitarimus pranešė, o ypačiai ant įkapų aprašymo numanė, jog ans iš tikro matęs yra.

FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 185-186, Nr. 10
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal