NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5009&OId=3000
PAVADINIMAS: [Apie vaiduoklį arklį girtuoklio laidotuvėse]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Medukalnų Dielius buvo išvažavęs ir bene karčemoj šauniai apsišnapsavęs. Namon važuodams, dar ik savo pryvartės atsieko. Šunims lojant, namiškiai išėję jo arklį, rogutes ir jį patį, ale jau negyvą, rado – mislijama, jam brangvyns užsidegęs, jį pamarinęs. Jo kaimynkė Eseliūnienė apie tai štai ką pasakoja:
– Palaidojimo vakarą aš, kuknėj trūsuodama, turėjau tankiai į klėtį eit. Beeidama pamačau tą patį arklį, prie kuro jis galą gavo, į rogutes pakinkytą ir prieš klėtį pastatytą. Aš tuoj pamislijau: tai jau mokytojis bus namon užsigeidęs, ale į stubą sugrįžus nieko to netėmijau. Vėl į klėtį eidama, dar tą arklį teip pat čia stovintį mačau ir nusidyvijau, jog tas teip ilgai tur laukt. Sugrįžus į kuknę, po valandos vėl turėjau į klėtį eit, o dar tą arklį čon teip pat bestovintį matydama, jo labai pasigailėjau ir, į butą sugrįžus, tiesiog į stubą žengiau gailestingai tardama: „Kam dabar į šaltį duodat arkliui teip ilgai lauke stovėt? Juk mokytojis gal dar pasilikt, o jei jis permier namon nor, tai vežkit jį, ne teip ilgai arklį šaldinę...“ Visi, apie tai nieko nežinodami, skubino laukan žūrėt, mislydami, jog aš štukavojanti, ale tai jau nei arklio, nei rogučų čon nebuvo matyt, o irgi nei vėžės nebuvo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 454-455, Nr. 107
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 349-350, Nr. 107
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas