NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5008&OId=2999
PAVADINIMAS: [Apie svetimą poną, vaiduoklio trankymąsi ir arklio jodymą]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kumučuos, Ragain[ės] pav., nekursai jauns, drąsus vyrs pakeliui man sekančiai pranešė:
– Mete 1882 aš pas poną S. Kumučuos tarnavau. Tasai – kaip man pasakota – su savo pirmąja pačia didžoj nesandaroj gyvenęs. Gale to meto sakė man mano draugas, bernas, jog jis pirm trumpo laiko jau kelis kartus vakarais apyžlegioje svetimą poną su aukšta kepure ant dvaro aplink vaikštinėjantį matęs, kurs labai dyvinai išveizd. Po kelių dienų ir aš minėtam laike tą svetimąjį pamačau: buvo juodais apsirėdęs rūbais ir aukštą kepurę užsistatęs. Iš gymio jį neišpažindams, tačau iš tikro persiliudyt norėdams, pagal staldą jam paskui sekiau ir jau džaugiausi, akis nuo jo nenukreipdams, ale jis tuomžyg lyg šešėlis prapuolė. Kaip rodos, ta pati ėsybė pradėjo ir arklių šėrimo kamaroj, kur aš su savo draugu gulėjau, neregimai apsireikšti. Nekurį rytą atsikėlus, mudu, lyg nuo dangaus nupuolusu, su didžu nusidyvijimu išvydova kokią dešimts pundų šieno per kimšą numestų, kone ik lovos atsiritusų, nors stogo bei kamaros kimšos, o teip jau ir staldo bei kamaros durys iš vidaus kasnakt užkabintos būdavo ir nebuvo galima nei vienam ant staldo nė į staldą įeit. Tam neužprašytam pundų numetimui atsikartojant, kuo davadnausiai visas duris užkabinėdavova, kadangi pons šėrime miernybę mylėjo: neprivalė daugiaus, kaip reik, numesta tapt. Bet tam numetimui lyg ant patyčių nesiliaujant, nepakentėva tai ponui nesakiusu. Jis iš to didiai nusidyvijo ir sakė nieką apie tai nežinąs. Irgi tarp arklių pradėjo ta neužprašyta ėsybė trūst. Nekuriąnakt išgirdau vieną arklį su žodžu „vom“ aplink varant. Paklausus mano draugo: „Ar miegi?“ – atsakė: „Ne, bet klausau, kas čia ką darbo tarp arklių tur: juk durys tik užkabintos yr...“ Aš tuoj pasakęs, žibinyčią užsidegęs, ėjau žūrėt ir, didiai nusidyvydams, išvydau tą kumelę šlapią, lyg iš vandens ištrauktą, ale šiaip vislab didžausiam davade ėsant. Per Mertyną atstojau nuo to pono ir, po meto su likusu bernu susiėjęs, klausau jo, ar ten dar vis tie dyvniejie atsitikimai nesiliauja. Jis atsakė, jog dar vis prie to paties pono teip ėsą...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 453-454, Nr. 105
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 348-349, Nr. 105
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas