NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4989&OId=2981
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Dovidaitienė iš Grabupių, Šilokarčemos pav., per savo girtuoklystę ne tik girdėtojė, bet ir vėlių regėtojė tapus. Kartą ji, kaip pasakojo jos kaimynai, pro kapines pavakare praeidama, išgirdus numirusus giestant iš giesmės „Dabar tave paliksu“ paskujį perkšmelį „Rašyk tu mano vardą“ irgi mišią belaikant, ale nieko nemačus, o tuomžyg išgirdus čon pat ir dainuojančus... Man pačam, priduria užrašytojas, pas ją nuėjus ir apie tai įsikalbėjus, tarė ji:
– Aš nieka nežinau, aš vartoju nuo daktaro žoles, dėl to rasi man pereis...
Taigi nuo jos pačos be ypatiško patyrimo atstojau...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 208, Nr. 4
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas