NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4967&OId=2958
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Nekuri gaspadinė po jos vyro mirimo eidavo kas dieną kelis kartus ant kapinų prie jo kapo, o jos dvasregė tarnaitė matydavo, jog kas sykį nabaštininko dvasė, savo buvusią pačią ik į pryvartę parlydėjus ir jai pasikloniojus, grįždavo vėl ant kapinų. Tai tarnaitė kartą pasidrąsinus jai sakė:
– Gaspadin, gerau būt su teip tankiu kapinų lankymu liautis: per tai tik vien savo nabaštininko atilsį trikdini, nes jis, kožnąkart tave ik pryvartės parlydėjęs, pasikloniojęs grįžta atgal.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 207, Nr. 9
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas