NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4938&OId=2933
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
– Mano tėtatis, – pasakoja Žilaitytė iš Vičūnų, Kraupiško par., – labai miel žvejodavo. Porai mėnesų po jo palaidojimo parėjus, mes, paliktiejie, nekurį vakarą, šalia gyvenamojo buto besėdėdami, pamatėm susyk lyg iš buto ir lyg iš čia šalia ėsančos rusės (= rūsio) vyrą su kryče išeinantį. Mes jam tuoj paskui ėjom žūrėt, ale jis, galutį paėjęs, atsisukęs į mus pažūrėjo ir tad’ mums po akių sunyko. Tuoj pamislijom tai tėtatį buvusį...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 197, Nr. 24
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas