NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4936&OId=2931
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Sokačų (Ragain[ės] pav.) Bačūns, gaspadorus, po jo palaidojimo vakarais namon pareidavęs, o tai su šaunu lazdynu (= lazda), kokį jis gyvs būdams nešodavęs. Jo duktė su jos vyru jo labai įbūgę, nes jis jiedviem ir patalus nuplėšdavęs. Po tūlo laiko jie tai ir savo bernukui, žemaičui, pranešę. Tasai rodės nebaugus ėsąs. Juodu jam degtinės uždavę, tai jis su storu lazdynu šalia durų ant sargybos atsistojęs. Kai jau Bačūno dvasė su savo knipeliu atsibaldžus, tai žemaitis užrikęs jam:
– O ko tu čia nori – ar ant kapinų ruimo neturi?..
Ir tuomžyg savo lazdinį pakėlęs. Dvasė, teip jau savo lazdą pakėlus, tarus:
– Duok man pakajų.
Tada atstojus ir daugiaus neatėjus.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 196-197, Nr. 23
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas